Šią savaitę labiausiai patinkanti daina yra JAV muzikinio realybės šou “American Idol” antros vietos laimėtojo Adamo Lamberto (mano favorito) pirmasis singlas “No Boundaries”. Prie šio gabalo sukūrimo nagučius prikišo ir “American Idol” teisėja Kara Dioguardi. Beje, šita daina taip pat yra “American Idol” nugalėtojo Kriso Alleno pirmasis singlas. Bet Lamberto versija man geriau “sueina”. Mano nuomone, jei neatsitiks kokių netikėtumų, Adamas Lambertas gali tapti vienu geriausių ir populiariausių atlikėjų pasaulyje jau netolimoje ateityje, nes balselis ir charizma – ojojoi! O tai, kad jis gėjus, matyt, tik palengvins kelią į Olimpą :)

Nėra ką čia daugžodžiauti, visi matėt draugiškų rungtynių maratoną. Ir žaidimo kokybę. Ypač rungtynių pabaigoje. Tą beprotišką rinktinės “greitį”. Neliko nieko, kaip tik pristatyti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės logotipą:

Pirmyn visu greičiu, Lietuva!

Čia tik nepiktas pokštas. Sėkmės mūsų vyrams Lenkijoje (be ironijos)!

Ir kaip Jums patinka?! Lietuvos vėliava su skyle! Siaubas! Bet jei rimtai, tai niekas mūsų gimtosios šalelės vėliavos neniekino. Čia net ne Lietuvos vėliava. Taip taip, nesistebėkite. Ši vėliava priklauso vienam iš Pietryčių Azijos valstybės Mianmaro (buvusios Birmos) administracinių vienetų – Šanų valstijai. Šioje valstijoje, kaip rodo ir jos pavadinimas, daugiausia gyvena šanai – gana gausi etninė grupė, kurios kalba ir raštas skiriasi nuo birmiečių. Valstijoje siaučia pilietinis karas, nes dalis šanų siekia nepriklausomybės nuo Mianmaro, o šį valdanti karinė chunta nelinkusi paleisti valstijos.

Šanų (Shan) valstija

Geltona spalva – tai saulė… Ne, Šanų valstijos vėliavos spalvų reikšmės ne visai tokios kaip Lietuvos (koks netikėtumas!). Geltona rodo, kad visos Šanų valstijos tautos priklauso geltonodžių rasei bei išpažįsta budizmą (vienuolių budistų apdarai yra geltonos spalvos). Žalia spalva reiškia žalią gamtovaizdį, šiltą klimatą ir žemės ūkį, kuris yra Šanų valstijos ekonomikos pagrindas. Raudona spalva simbolizuoja šanų narsą. O tas baltas blynas reiškia ne ką kitą, o mėnulį – neva šanai yra tyri ir švelnūs kaip mėnulis, mėgsta ramų ir taikų gyvenimą (kažkaip civilinis karas čia neįsipaišo…).

Ir dar lieka vienas neaiškumas – kas iš ko nusižiūrėjo tokią spalvų kombinaciją? Šį kartą galim atsikvėpt lengviau, nes oficialiai ši vėliava tapo Šanų valstijos vėliava beveik trimis dešimtmečiais vėliau nei buvo patvirtinta mūsiškė.

(PictFactory nuotrauka)

Šiuo metu mūsų gražiojoje planetoje gyvena beveik 6,8 milijardo žmogelių. Visai nemenkai. O kiek gi individų jau yra vaikščioję šioje ašarų pakalnėje nuo pirmojo homo sapiens atsiradimo? Tikslaus skaičiaus, be abejo, pateikti neįmanoma, nes pirmieji žmonės nesusiprato įsteigti bent pusėtinos Gyventojų registro tarnybos. Bet internete galima rasti visokiausių paskaičiavimų, naudojantis skirtingomis metodikomis. Vienur daugiau, kitur mažiau priskaičiuojama galvų, bet vienoje svetainėje tiksliai įvardijamas skaičius: 108,767,671,166. Tiesa, paskaičiavimai 2006 m., todėl šiandien galime drąsiai sakyti, kad daugiau nei 109 milijardai žmonių per visą žmonijos istoriją jau yra pabuvoję Žemėje. Solidus kiekis! Tačiau čia iškyla naujas klausimas: kai Paskutinio teismo dieną Jėzus visus prikels iš numirusiųjų – kur mes visi susigrūsim?!

Saulės sistema

Vaikystėje labai domėjausi astronomija – buvo įdomu skaityti apie planetas, žvaigždes, kitus dangaus kūnus. Bet pastaruosius keletą metų šią sritį buvau apleidęs ir pamačiau, kad kai kuriais klausimais būtina atnaujinti žinias. Vienas tokių klausimų – dabartinė Saulės sistemos sandara. Dar ne taip seniai Saulės sistemą sudarė Saulė ir 9 planetos – Merkurijus, Venera, Žemė, Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas, Neptūnas ir Plutonas. Su pirmosiomis 8 planetomis nieko įdomesnio neįvyko, o štai Plutonui nepasisekė – 2006 m. rugpjūčio 24 d. Tarptautinė astronomų sąjunga iš jo  “atėmė” planetos statusą ir pavadino šį dangaus kūną nykštukine planeta. Šiai dienai oficialiai nykštukinėms planetoms yra priskiriami dar 4 dangaus kūnai. Vienas iš jų yra tarp Marso ir Jupiterio įsiterpusi Cerera.  Kitos trys jau nutolusios už Plutono – tai Haumea, Makemake ir Eridė. Panašu, kad ateityje šių planetėlių gali dar daugėti. Jei ką nugirsiu – būtinai pranešiu.

(Steve Punter nuotrauka)

Jums neatrodo keista, kad Didžiosios Britanijos policija vadinama “Škotijos kiemu”? Beveik tas pats būtų, jei Lietuvos policiją vadintume “Žemaitijos tvartu” ar panašiai. Pasirodo, kad šio anglų policijos pavadinimo istorija labai sena – jos pradžia siekia dešimtą amžių. Tuo laiku Anglijos karalius, norėdamas nutraukti neramumus tarp savo šalies ir Škotijos, padovanojo jos karaliui žemės Londone, kad šis galėtų pasistatydinti pilį, kurioje pagyventų keletą mėnesių per metus. Praėjus septyniems šimtmečiams, abejas šalis valdant jau vienam karaliui, dovanota žemė perėjo Anglijos nuosavybėn. Kaip jau turbūt supratote, tas žemės gabalas buvo vadinamas Skotland Jardu. Todėl, kai 1829 m. čia įsikūrė Londono policija, jai ir prikibo Skotland Jardo pavadinimas. Vat kaip būna.

Info: D. Lennox “Now You Know. Book of Answers”, 2003.

Šį savaitgalį buvau smagiose ir įspūdingose vestuvėse, todėl nesugebėjau sukurpti jokių įrašų. Tai bent savaitės jėgagrojį paskelbsiu. O jis šią savaitę – žavios ir talentingos estės Kerli gabalas “Bulletproof” iš albumo “Love Is Dead”. Užburianti dainelė.

Šios savaitės jėgagrojis glaudžiai susijęs su intensyvaus savaitgalio praleidimu (švenčiau draugo bernvakarį). Šventimas vyko 130 km nuo Vilniaus, todėl teko praleisti šiek tiek laiko kelionėje pirmyn ir atgal. O kokia kelionė be muzikos?! Neįsivaizduojama! Tai mūsų vairuotojas labai dažnai leido La Roux – In For The Kill (Skream’s Let’s Get Ravey Mix) . Daina graži, vokalas, boso partija – puikūs, bet man trūko agresyvesnio ritmo. Todėl grįžęs namo puoliau ieškoti šito gabalo priimtinesnės man versijos. Ir radau! Siūlau Jums paklausyti – La Roux – In For The Kill (High Contrast Remix):

(zinpenfish nuotrauka)

Netikėtai suskaudus galvą, dantį, nugarą ar apatinę jos dalį, puolame ieškoti vaistų, kurie tą skausmą numalšintų. Dažniausiai tai būna analginas, aspirinas, ibuprofenas, ketanovas ir pan. Bet šitos tabletytės tą įkyrų skausmą pašalina? Atsakymas nėra paprastas, nes anestetikų (skausmą malšinančių vaistų) yra keletas rūšių ir jie su skausmu kovoja skirtingais būdais. Todėl apžvelgsiu dvi populiariausias rūšis – neopiatiniai ir opiatiniai analgetikai:

• neopiatiniai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (aspirinas, ibuprofenas) blokuoja hormonus prostaglandinus, nešančius skausmo signalus iš uždegimo vietos į nervą. Jei signalas nepasiekia nervo, smegenys taip pat negauna signalo ir skausmas atslūgsta.
• opiatai (pvz. narkotikas morfinas) imituoja paties organizmo skausmo malšinimui naudojamus cheminius junginius – endorfinus.

Nors abiejų rūšių analgetikų poveikio mechanizmai skirtingi, bet rezultatas tas pats – jokio skausmo arba sumažintas skausmas. Tik reikia nepamiršti, kad analgetikai dažniausiai yra kova su pasekme, o ne priežastimi. Todėl jei ilgai skauda dantį, neverta saujomis gerti ibuprofeno ar aspirino, kurie padės tik laikinai, o reikia tiesiu taikymu lėkti “ant odontologinio grąžto”. Nemalonu, bet efektyvu.

Info: Thatsfit.com

Foto: modenadude

Taip, perskaitėte gerai – “skambnerimas”. Nuo angliško “ringxiety” (“ring” – skambutis, “anxiety” – nerimas, susirūpinimas). Bet ką šis sudurtinis žodis reiškia? Tuoj paaiškinsiu. Ar Jums kada nors buvo, kad ką nors veikiant lyg pradeda skambėti ar vibruoti mobilusis telefonas, o jį ištraukę iš kišenės suprantate, jog apsigavote – niekas Jums nei skambino, nei rašė? Man gana dažnai taip būna. Pasirodo, šitas reiškinys ir pavadinimą turi. Šį terminą pirmasis pavartojo Kalifornijos profesinės psichologijos mokyklos (JAV) doktorantas David’as Laramie, savo disertacijoje tyrinėjęs mobiliųjų telefonų poveikį žmogaus elgesiui. Draugystė su elektronika turi ir tamsių pusių…

Info: Best of Wikipedia