Ko gero, daugelis atsimenate tokį praeito tūkstantmečio serialą “MacGyver”, kurio pagrindinis herojus Makgaiveris, kovodamas su blogiečiais, buvo labai išradingas. Jam vieni niekai būdavo iš keleto šakučių ir alaus skardinės susikonstruoti malūnsparnį, ar iš apelsino žievelės, prarūgusio pieno ir kramtomos gumos – gana nemažo galingumo bombą. Jau keletą metų šis nuotykių serialas buvo parodijuojamas trumpais “MacGruber” filmukais “Saturday Night Live” laidoje. Šiemet vienas iš SNL kūrėjų bei jumoristų grupės “The Lonely Island”  narių Jorma Taccone plačiajai publikai pristatė  savo režisuotą jau ilgametražį filmą “MacGruber”, kurį trumpai ir apžvelgsiu.

“MacGruber” treileris:

Pirmiausia apie fabulą. Pagrindinis filmo veikėjas Magruberis yra buvęs specialiųjų pajėgų elitinis karys, po savo sužadėtinės žūties jųdviejų vestuvių dieną, jau 10 metų gyvenantis kaip atsiskyrėlis viename Ekvadoro kaimelyje. Tačiau Sibire pagrobiama branduolinė raketa, o už šio darbelio stovi mirtinas Makruberio priešas – jo sužadėtinę nužudęs Dieter’is Von Cunth’as (atkreipkite dėmesį į šios pavardės skambesį). Taigi, iškilus tokiai didžiulei problemai, JAV kariuomenė neturi kitos išeities, kaip tik prašyti Makgruberio pagalbos.

Bet labai greit paaiškėja, kad Makgruberis nėra įprastinis didvyris – jis siaubingai nenuovokus, žioplas, pastoviai save ir savo pagalbininkus pastatantis į absurdiškiausias situacijas. Į pavojų Makgruberis dažniausiai reaguoja neadekvačiai, taip atsidurdamas dar pavojingesnėje ir juokingesnėje situacijoje. Gerai, kad tie pagalbininkai stipriai gudresni ir profesionalesni, tai Makgruberiui vis pavyksta išnešti sveiką kailį.

Filmo situacijos bei dialogai, nors ir gan absurdiški, bet  mane privertė nusijuokti tikrai nekartą. Jumoras juodokas, kartais balansuoja ant vulgarumo ribos, bet čia juk ne romantinė komedija. Keiksmažodžių ir juokelių apie “antrą galą” taip pat gausu.  Bus ir trykštančio kraujo, ir efektingų sprogimų, ir aistringų sekso scenų. Siūlyčiau šį filmą žiūrėti vyriškoje kompanijoje, nes merginoms kai kurios vietos gali pasirodyti per “aštrios”. Ko gero, kad nevertėtų užsiimti labai rimtu siužeto linijos, charakterių plėtojimo vertinimu, nes tai visgi parodija. Ir gana vykusi.

Reziumuojant, sakyčiau, kad filmas “MacGruber” – juokingiausia per keletą pastarųjų metų matyta komedija. Juodo ir absurdiško jumoro mėgėjams – pažiūrėti būtina.

Mano įvertinimas: 8/10.

Vaidina: Will Forte, Kristen Wiig, Ryan Phillippe, stipriai “papilnėjęs” Val Kilmer ir kiti.

Šią savaitę niekaip neatsiklausau grunge korifėjų Alice in Chains gabalo “Would?” iš 1992 m. albumo “Dirt”. Gaila, bet ją atliekantis vokalistas Layne Staley dėl neįveikto potraukio narkotikams jau išėjęs anapilin.

(Iliustracija iš plannerturf.org)

Net ir nesidomintys futbolu žmonės žino, kad amerikonai šį puikų žaidimą vadina ne futbolu (kaip dauguma padorių tautų), bet kažkokiu tai “sokeriu”. O “futbolu” pas juos vadinamas kažkoks keistas žaidimas, kur šarvais apsikarstę vyrai mėto didelį kiaušinį (apie tai – truputėlį vėliau). Tai kaip čia dabar atsitiko, kad JAV gyventojai sumąstė tokią nesąmonę?

Viskas yra truputėlį kitaip. Žodis “soccer” visgi yra ne amerikonų išmislas, o pačių britų! 19 a. viduryje, kai futbolas pradėjo populiarėti, jis oficialiai vadinosi “Association Football”. Tai išradingoji britų aukštuomenė ir vidurinioji klasė patingėjo laužyti liežuvį tokiu griozdišku pavadinimu ir jį sutrumpino. Tik kažkaip nelabai vykusiai – trumpiniui pasirinko ne žodį “football” (kas būtų gana logiška), bet “Association”, ir žaidimą pradėjo vadinti “asoccer”, kas palaipsniui tapo “soccer”.  Bet viskas stojo į savo vietas, kai žaidimas išpopuliarėjo tarp likusios Didžiosios Britanijos populiacijos. Paprasti žmonės jau nesuko galvos visokiomis “asociacijomis” ir pradėjo vadinti futbolą – tiesiog “futbolu”.

Bet kaip tas pavadinimas “sokeris” per Atlantą pasiekė JAV? Kas įdomiausia, kad 19 a. pabaigoje, kai futbolas buvo importuotas į Ameriką, jis buvo vadinamas “Association Football”. Pavadinimas “soccer” pradėtas naudoti tik po Antrojo pasaulinio karo, greičiausiai dėl to, kad pavadinimą “football” jau buvo “nusavinusi” daug populiaresnio amerikietiško futbolo nacionalinė lyga (National Football League).

Tai štai ir visa istorija, kodėl Jungtinėse Amerikos Valstijose  futbolas vadinamas sokeriu, o hendegas – futbolu. Kas toks? “Hendegas”? Iliustracija viską paaiškins:

Praėjo truputį daugiau nei metai nuo šio tinklaraščio atsiradimo, todėl vėl kilo minčių toliau į jį parašinėti. Po tokios tylos susikaupė krūva naujų minčių, todėl neskubėdamas jas po truputį ir išguldysiu artimiausioje ateityje. Jei, aišku, vėl nesutingsiu kaip praeitą rudenį :)

Taigi, skelbiu oficialiai save sugrįžtant prie tinklaraščio rašymo! Netgi neskoningą pasveikinimo paveikslėlį susikūriau, todėl šįkart viskas turėtų būti žiauriai rimta.

Pirmiausia, ką padariau sugrįžęs, tai šiek tiek apsikuopiau čia. Padirbėjau prie tinklaraščio išvaizdos, nes prieš tai buvęs dizainas šiek tiek jau buvo pabodęs.

Jei kam įdomu, tai pridedu ekranvaizdį, kaip tinklaraštis atrodė anksčiau:

Kaip Jums nauja išvaizda? Galit parašyti savo nuomonę komentaruose.

O pradėsiu viską nuo šios savaitės jėgagrojo – We Are Scientists ir “Nobody Move, Nobody Get Hurt”. Labai vežantis indie rokelis!