Nežinau kaip Jums, bet man kai kurios lietuvių kalbos taisyklės yra keistos. Labiausiai man kliūna veikiamosios ir neveikiamosios rūšies dalyvių vartojimas. Ne, aš kalbėsiu ne apie sugebančius arba nesugebančius paeiti vakarėlyje dalyvavusius žmones. Dalyvis -  tai linksniuojama veiksmažodžio forma, turinti būdvardžio ypatybių. Jie būna dviejų rūšių: veikiamieji (reiškiantys daikto ypatybę, kylančią iš jo paties veiksmo – rašąs mokinys, skrendąs lėktuvas, plaukianti gulbė) ir neveikiamieji (reiškiantys daikto ypatybę, kylančią iš kito veikėjo veiksmo – skaitoma knyga, matytas veidas). Plačiau apie dalyvius galite pasiskaityti čia. Štai pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) išaiškinimą, “daikto paskirtis, rūšis, tipas terminuose nusakomi neveikiamosios rūšies dalyviais, taigi vartotina draudžiamieji (ne draudžiantieji), įspėjamieji (ne įspėjantieji), nurodomieji kelio ženklai”. Tai kas čia negerai? Ogi nelogiškai skamba! “Draudžiamasis ženklas” – reiškia, kad pats ženklas yra draudžiamas, o ne tai, kad jis uždraudžia tam tikrą veiklą. Todėl pagal “Kelių eismo taisyklėse” nurodytus kelio ženklų pavadinimus, reikėtų elgtis taip:

• į draudžiamuosius kelio ženklus nereikėtų išvis kreipti dėmesio arba netgi geriau juos nuversti, ištraukti, nes juk jie yra draudžiami, todėl reikia atlikti pilietinę pareigą;
• pravažiuojant pro įspėjamuosius kelio ženklus, reikėtų pamirginti šviesomis ar pyptelėti – šie ženklai turi būti įspėti;
• į nurodomuosius kelio ženklus reikėtų bakstelėti pirštu ir perspėti bendrakeleivius, kad jie nepamirštų nurodyti šių ženklų savo draugams;
• privažiavus nukreipiamąjį kelio ženklą, reikėtų sustoti ir nepatingėti tą ženklą nukreipti norima linkme – į vakarus, rytus, ar dar kur nors.

Negi šių ženklų funkcijų tiksliau neatspindėtų veikiamosios rūšies dalyviai – draudžiantieji (draudžiantys eismo dalyviams kažką daryti), įspėjantieji (eismo dalyvius įspėjantys apie kažką), nurodantieji (eismo dalyviams kažką nurodantys), nukreipiantieji (eismo dalyvius nukreipiantys) kelio ženklai? Man atrodo, kad šis variantas būtų aiškesnis ir logiškesnis. Beje, ir “Kelių eismo taisyklių” pavadinimas yra šiek tiek absurdiškas – juk jos reguliuoja ne pačių kelių eismą (jie kaip ir nelabai juda), o eismą keliais.

Bet gana apie tuos ženklus. Jei kada stipriai sukils nervai, jokiu būdu jų nuraminimui nepirkite raminamųjų vaistų! Juk tokie vaistai nieko neramina, priešingai, jie sukurti tam, kad patys būtų raminami (nors nelabai įsivaizduoju, kaip vaistų raminimo procesas turėtų atrodyti). Bet raminančiųjų vaistų (VLKK dėka) galite niekur ir nerasti…

Ir pabaigai išduosiu paslaptį – Lietuvoje nėra įstatymo, kuris baustų už nusikaltimus! Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, vadovaujantis pavadinimu, nėra už nusikalstamas veikas baudžiantis teisės aktas, o toks teisės aktas, kuris pats yra baudžiamas. Todėl jei kada papuls šis kodeksas į rankas, būtinai kaip nors jį “nubauskite” – aplaistykite kava ar išplėškite puslapį.

Lietuvoje jau keletą metų rodomas serialas apie kriminalistų darbą ir gyvenimą – “CSI”. Ši frančizė apima tris serialus – “CSI: Crime Scene Investigation”, kuriame veiksmas vyksta Las Vegase, “CSI: Miami” ir “CSI: NY”, kur kriminalistai tiria bylas Majamyje bei Niujorke. Šie serialai labai populiarūs pasaulyje (tai pat ir Lietuvoje), laimi įvairių prizų, serijose dažnai galima pamatyti vaidinančią kokią nors žvaigždę. Pats nebuvau didelis “CSI” fanas, bet karts nuo karto prieš miegą pažiūrėdavau. Iš pradžių buvo visai nieko, bet kuo toliau, tuo man juokingesni šie serialai pradėjo darytis. Tuoj papasakosiu kodėl. Daugiau remsiuosi matytais “CSI: Majamis” epizodais, bet pastebėjimai tinka ir kitiems “CSI”. Pagrindiniai dalykai, sukeliantys man šypseną:

1. CSI kriminalistai yra vaikščiojančios visų sričių enciklopedijos. Labiausiai čia pasireiškia tas juodbruvas pleibojus Erikas Delko (aktorius Adam’as Rodriguez’as). Jei randama ant kokio nors daikto cheminės medžiagos, tarkim, kalio ferocianido – šis gudruolis iš karto, net nepasitikrinęs kokiame nors žinyne, internete ar duomenų bazėje, pasako, kad šis chemikalas naudojamas nuotraukų daryme, taikant “sepia” efektą. Iš kur tu, Erikai, žinai tokias subtilybes? Gal tu profesionalus fotografas? Ir taip kiekvienoj serijoj. Tik ištiriama cheminė medžiaga ir jis nedvejodamas pasako, kur ši medžiaga naudojama. Toks jausmas, kad jis žino visus įmanomus cheminius junginius ir jų panaudojimo galimybes! Atminties supermenas!
2. Nusikaltimo vietoje dalis rastų įkalčių gali būti tik iš vienos konkrečios vietos, kurią kriminalistai puikiai žino . “Aukos dantyje radome traškios saldžiarūgštės vištienos. Tokią vištieną gamina tik restorane “CuKinija!” arba “Ant aukos rūbų radome baltų aliejinių dažų pėdsakų. Tokių dažų galima įsigyti tik vienoje parduotuvėje “Balti aliejiniai dažai”, esančioje tokiu adresu”. Ne, nu baikit chebra. Tokiam mieste kaip Majamis, manau, tikrai būtų daugiau vietų, kur galima įsigyti vieną ar kitą daiktą. Ir negi jūs esat iššniukštinėję visas Majamio parduotuvėles, restoranus, šiukšlynus, vandens telkinius ir t.t.?
3. Įtariamieji paniškai bijo advokatų. Dažniausiai apklausos vyksta be advokatų, o tai sunkiai įsivaizduojama tokioje valstybėje kaip JAV. Juolab, kad seriale  beveik visada apklausiami pasiturintys žmonės, kuriems teisininką pasisamdyti jokia problema. O be advokatų tai jau jie prišneka…
4. Nusikaltėliai labai lengvai prisipažįsta. Vos tik juos kriminalistai labiau paspaudžia kokiais įrodymais ir versijomis, šie iškart palūžta bei viską papasakoja – kaip, su kuo, dėl ko. Peršasi išvada, kad visi amerikiečiai nusikaltėliai – bestuburiai.
5. Įspūdinga trimatė CSI informacinės sistemos sąsaja. Ten pas juos tik DNR spiralės sukasi, nuotraukos vartosi, pirštų antspaudai laksto. Įdomu, kokia operacinė sistema jų kompiuteriuose sukasi? Tokiai grafikai neprastų vaizdo plokščių reikėtų, matyt, jos ir sudaro didžiąją dalį kompiuterinės įrangos kainos.

Gal ir Jūs patys pastebėjote ką nors  juokingo “CSI” serialuose? Parašykite komentaruose. Iš esmės, nėra tie “CSI” serialai blogi, bet kažkokie man jie netikroviški. Jei norit pažiūrėti realistišką kriminalinį serialą, tai stipriai rekomenduoju “The Wire”.

Religija yra baisiai įdomi tema. Todėl siūlau pažiūrėti genialaus komiko George’o Carlin’o (deja, bet jau pernai mirusio) pasirodymą šiuo klausimu, nes jame išsakytos mintys labai tiksliai atspindi ir mano nuomonę:

Juk mintys logiškos, ane? Bet kodėl jos kyla tik 16 proc. Žemės gyventojų? :)