(Iliustracija iš MyDailyClarity)

Nerimstant aistroms tarp Irano ir Izraelio, toliau balistinių raketų bandymais pasaulį gąsdinant Šiaurės Korėjai, vis dažniau pasigirsta minčių, kad greitu laiku sulauksime Trečiojo pasaulinio karo. O gal kas nors jau žino tikslią šio baisaus įvykio datą? Garsusis Nostradamas savo pranašystėse apie karus kalba nemažai, bet gana miglotai. Tiesa, Dešimtosios centurijos 72-ame ketureilyje jis pamini datą – 1999 m. ir septynis mėnesius, kai iš dangaus turėjo nusileisti “Siaubo karalius” ir “pagadinti reikalus” pasauliui. Bet pasaulinis karas nekilo nei tada, jei praėjus dešimtmečiui.

Tačiau ne tik Nostradamas turėjo aiškiaregystės dovaną. Ne ką mažiau talentinga šioje srityje buvo akla bulgarė Vanga, kuri irgi neva yra nuspėjusi įvairių istorinių įvykių. Nors ji mirė 1996 metais, bet pranašysčių yra palikusi net iki 3797-ųjų metų. Bet dabar koncentruosimės tik į datas, kurios kalba apie Trečiąjį pasaulinį karą.  Tai gal ir pradėkim.

“2008 m. – bus pasikėsinta į keturis pasaulio lyderius ir prasidės konfliktas Indostane. Visa tai taps viena iš Trečiojo pasaulinio karo priežasčių.”

Rusiškame variante kalbama ne apie pasaulio lyderius, o apie “keturių vyriausybių vadovus”. Nors jau 2008 m. praėję, bet kažkaip joks pasikėsinimas (o juolab – keturi) į valstybių prezidentus ar ministrus pirmininkus atmintin neįstrigo. Tačiau paklaidžiojus interneto platybėse, informacijos apie tokius pasikėsinimus pavyko rasti. Taigi, 2008 m.:

• sausio 8 d. pasikėsinta į Maldyvų prezidentą M. A. Gayoom;
• balandžio 27 d. pasikėsinta į Afganistano prezidentą H. Karzai;
• birželio 24 d. įvyko keistas nutikimas Izraelio oro uoste, kai dalyvaujant Izraelio Ministrui Pirmininkui E. Olmertui, buvo išlydimas Prancūzijos prezidentas N. Sarkozy;
• rugsėjo 3 d. buvo apšaudytas  Pakistano Ministro Pirmininko Y. R. Gilani konvojus;
• lapkričio 23 d. buvo apšaudyti net dviejų valstybių (Gruzijos ir Lenkijos) prezidentai M. Saakashvili ir L. Kaczynski.

Kaip matome, 2008 m. valstybių vadovams nebuvo labai ramūs, tai čia Vanga kaip ir nelabai prašovė. Todėl einam prie antros teiginio dalies: “prasidės konfliktas Indostane”. Indostanas – tai pusiasalis Pietų Azijoje, kurį sudaro Indijos, Pakistano, Bangladešo, Šri Lankos, Maldyvų, Butano ir Nepalo teritorijos. Tarp Indijos ir musulmoniškojo Pakistano jau senokai tvyrojo įtampa, tačiau po 2008 m. lapkričio 23-26 d. vykusių teroristinių išpuolių Mumbajuje, paaiškėjus, kad teroristus galėjo apmokyti Pakistanas, šių valstybių santykiuose įsiplieskė tikras “gaisras”, nesunkiai galėjęs virsti kariniu konfliktu. O juk Indija ir Pakistanas yra branduolinės valstybės. Ir nors šis “laužas” dabar šiek tiek prigesintas, bet tikrai neužgesęs. Pasak Vangos, šis konfliktas turėtų būti vienu iš 2010 m. prasidėsiančio Trečiojo pasaulinio karo priežasčių. Ką gi, panašu, kad Vanga vėl gana tiksliai numatė ateitį.

Ir štai, 2010 m. – Trečiojo pasaulinio karo pradžia. Karas prasidės lapkričio mėnesį ir baigsis 2014 metų spalį. Prasidėjusiame kaip paprastas karinis konfliktas kare paskui bus panaudoti iš pradžių branduolinis, vėliau ir cheminis ginklai. 2011 m. – dėl radioaktyviųjų nuosėdų Šiauriniame žemės pusrutulyje nebeliks gyvūnijos ir augmenijos. Paskui musulmonų radikalai pradės cheminį puolimą prieš likusius gyvus europiečius. 2014 m. – dauguma išlikusių planetos gyventojų sirgs odos vėžiu ir kitomis odos ligomis – tai bus cheminio ginklo panaudojimo pasekmė. 2016 m. – Europoje beveik nebeliks žmonių. Ir taip toliau, ir panašiai…

Taigi, dar metelius pagyvensim ramiai, o paskui prasidės “linksmybės”. Perspektyva prasta – jei nepribaigs krizė, tai bus riesta per Trečiajį pasaulinį karą. Jei pavyks išgyventi – 2012 m. pribaigs Nibiru…Todėl labai nekvaršinkim galvų dėl ateities, o pagyvenkim savo malonumui! :)

Patinka man dauguma Q. Tarantino darbų, patinka B. Pittas, patinka filmai apie karą. Šis filmas atitinka visus išvardintus reikalavimus. Ir filmo treileris visai “kabinantis”:

Tai tiesiog negalėjau tokio filmo nepažiūrėt. Todėl nukėblinau į kiną ir pažiūrėjau. Bet išėjau iš kino salės sutrikęs – nesupratau, ar man filmas patiko, ar, visgi, nelabai. Tikrai žinau, kad tikėjausi ne to, ką pamačiau. Tikėjausi įspūdingo karinio filmo, su taip mėgstamais Tarantino dažnais ir gausiais kraujo pasitaškymais, įtemptu veiksmu, “tarantinišku” jumoru, nepamirštamais dialogais ir įdomia siužeto linija (arba, kas būdinga Quentinui, net keliomis linijomis). Taip, “taškymosi” kraujais buvo. Jumoro irgi. Dialogų ir įtampos taip pat buvo. Bet kažkaip viskas “nesugrojo” teisingai. Siužetas, bent jau man, pasirodė šiek tiek chaotiškas.   Pagal filmo pavadinimą, “Šunsnukiai” kaip ir turėtų būti pagrindiniai veikėjai, bet filme jie šmėžuoja daugiau epizodiškai. O ir B. Pitt’o vaidinamas Aldo Raine toli gražu nėra pagrindinis veikėjas (marketinginis triukas). Nors kaip veikėjas, tai visai įsimintinas – šmaikštus ir kalba stipriu “redneck’ų” akcentu. Kai kurios filmo scenos stipriai ištęstos (filmo trukmė – 2.5 val.), kartais ir nuobodokos pasidaro. Tiesa, pirmoji scena, kurioje vokiečių pulkininkas atvažiuoja pas prancūzų šeimą, nors ir netrumpa, bet buvo tikrai puiki. Šiaip užkliuvusių vietų buvo ir daugiau, bet vėlgi, nenorėdamas atskleisti siužeto, labiau nedetalizuosiu. Dar reikia perspėti, kad šitas filmas nėra istorinis, todėl nenustebkite, kad filme įvykiai neatspindės tikrosios (istorinės) įvykių eigos.

Turiu pasakyti, “Negarbingus šunsnukius” stipriai į priekį tempia puiki aktorių Christoph’o Waltz’o (vaidinančio SS pulkininką H. Landau), jau minėto B. Pitt’o ir Michael’o Fassbender’io (leitenantas A. Hicox’as) vaidyba. Ch. Waltz’as už tokį fantastišką blogiuko vaidmenį turėtų bent jau būti nominuotas “Oskarui”. Akis labai pamalonino žydaitę Shosheną vaidinusi žavioji Melanie Laurent.

Mano vertinimas: 7.5/10.