Nežinau kaip Jums, bet man kai kurios lietuvių kalbos taisyklės yra keistos. Labiausiai man kliūna veikiamosios ir neveikiamosios rūšies dalyvių vartojimas. Ne, aš kalbėsiu ne apie sugebančius arba nesugebančius paeiti vakarėlyje dalyvavusius žmones. Dalyvis -  tai linksniuojama veiksmažodžio forma, turinti būdvardžio ypatybių. Jie būna dviejų rūšių: veikiamieji (reiškiantys daikto ypatybę, kylančią iš jo paties veiksmo – rašąs mokinys, skrendąs lėktuvas, plaukianti gulbė) ir neveikiamieji (reiškiantys daikto ypatybę, kylančią iš kito veikėjo veiksmo – skaitoma knyga, matytas veidas). Plačiau apie dalyvius galite pasiskaityti čia. Štai pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) išaiškinimą, “daikto paskirtis, rūšis, tipas terminuose nusakomi neveikiamosios rūšies dalyviais, taigi vartotina draudžiamieji (ne draudžiantieji), įspėjamieji (ne įspėjantieji), nurodomieji kelio ženklai”. Tai kas čia negerai? Ogi nelogiškai skamba! “Draudžiamasis ženklas” – reiškia, kad pats ženklas yra draudžiamas, o ne tai, kad jis uždraudžia tam tikrą veiklą. Todėl pagal “Kelių eismo taisyklėse” nurodytus kelio ženklų pavadinimus, reikėtų elgtis taip:

• į draudžiamuosius kelio ženklus nereikėtų išvis kreipti dėmesio arba netgi geriau juos nuversti, ištraukti, nes juk jie yra draudžiami, todėl reikia atlikti pilietinę pareigą;
• pravažiuojant pro įspėjamuosius kelio ženklus, reikėtų pamirginti šviesomis ar pyptelėti – šie ženklai turi būti įspėti;
• į nurodomuosius kelio ženklus reikėtų bakstelėti pirštu ir perspėti bendrakeleivius, kad jie nepamirštų nurodyti šių ženklų savo draugams;
• privažiavus nukreipiamąjį kelio ženklą, reikėtų sustoti ir nepatingėti tą ženklą nukreipti norima linkme – į vakarus, rytus, ar dar kur nors.

Negi šių ženklų funkcijų tiksliau neatspindėtų veikiamosios rūšies dalyviai – draudžiantieji (draudžiantys eismo dalyviams kažką daryti), įspėjantieji (eismo dalyvius įspėjantys apie kažką), nurodantieji (eismo dalyviams kažką nurodantys), nukreipiantieji (eismo dalyvius nukreipiantys) kelio ženklai? Man atrodo, kad šis variantas būtų aiškesnis ir logiškesnis. Beje, ir “Kelių eismo taisyklių” pavadinimas yra šiek tiek absurdiškas – juk jos reguliuoja ne pačių kelių eismą (jie kaip ir nelabai juda), o eismą keliais.

Bet gana apie tuos ženklus. Jei kada stipriai sukils nervai, jokiu būdu jų nuraminimui nepirkite raminamųjų vaistų! Juk tokie vaistai nieko neramina, priešingai, jie sukurti tam, kad patys būtų raminami (nors nelabai įsivaizduoju, kaip vaistų raminimo procesas turėtų atrodyti). Bet raminančiųjų vaistų (VLKK dėka) galite niekur ir nerasti…

Ir pabaigai išduosiu paslaptį – Lietuvoje nėra įstatymo, kuris baustų už nusikaltimus! Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, vadovaujantis pavadinimu, nėra už nusikalstamas veikas baudžiantis teisės aktas, o toks teisės aktas, kuris pats yra baudžiamas. Todėl jei kada papuls šis kodeksas į rankas, būtinai kaip nors jį “nubauskite” – aplaistykite kava ar išplėškite puslapį.